- prietara
- príetara sf. ppr. pl. (1) MitV614, prýtara (ž.) (1) žr. prietaras 1: „Mokslo“ žmonėms dažnai tūli dalykai nesuprantami, ir jie juos vadina neesančiais ir kalbas apie juos prietaromis Vd. Svietas, pasikliovęs prytaroms, skelbė išsibengimą jo kilties S.Dauk.
Dictionary of the Lithuanian Language.